Kaupiamasis gyvybės draudimas
Skaniai valgyti mėgsta visi. Štai tokia paprasta, bet sunkiai paneigiama tiesa. Kuo ji dėta kalbant apie draudimą? Ogi štai kuo.
Sulaukęs pensinio amžiaus žmogus Lietuvoje vidutiniškai gauna tokią pensiją, kuri sudaro tik apie 30 procentų buvusių jo pajamų. Kartais – mažiau, retais atvejais – vos vos daugiau. Šiaip ar taip, pensija vidutiniškai tris kartus mažesnė negu buvęs atlyginimas.
Kaupiamasis
Ar žmogaus poreikiai taip pat sumažėja tris kartus? Tikrai ne. Bent jau ne iš karto. Žmogui norisi gyventi kaip ligi šiol, ir tai puikiausiai suprantama. Todėl ir sakėme: skaniai valgyti mėgsta visi. Tiksliau, įpranta. Ir atprasti nėra taip paprasta, juolab kad visiškai nesinori.
Todėl Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų pasaulio šalių, žmonės gali susikaupti pinigų tam laikui, kai dirbti nebegalės. Beje, Lietuvoje valstybės garantuojama pensija (jau minėtas trečdalis žmogaus pajamų) – gana solidi palyginti su kai kuriomis užsienio šalimis, kur valstybė žmogui moka tik apie 10 proc. buvusių jo pajamų sudarančią pensiją. Visa kita rekomenduojama sukaupti asmeniškai.
Kuo patrauklus kaupimasis gyvybės draudimas? Nes žmogus gali pats numatyti kokią sumą ir per kokį laikotarpį jis ketina sukaupti. Ir dėl to, kad draudimo įmonė įsipareigoja visą laikotarpį mokėti fiksuotas palūkanas.
Panašu į indėlį banke? Taip, tačiau tik iš pirmo žvilgsnio. Kaupiamojo draudimo sutartis – tai ne tik kaupimas, bet ir gyvybės rizikos draudimas. Praktinis skirtumas gali būti milžiniškas. Įsivaizduokime, kad Petras renkasi kaupiamąjį gyvybės draudimą, o Jonas – indėlį banke. Jie kas mėnesį įmoka po 100 eurų. Po pirmųjų metų abu miršta. Jono šeima atgauna tik įmokėtus 1200 eurų, o Petro šeimai pervedama visa gyvybės draudimo išmoka, pavyzdžiui, 50 tūkstančių eurų.
Indėlių draudimas
Indėliai bankuose apdrausti – sakysite jūs. Teisingai, tačiau kaupiamasis gyvybės draudimas – taip pat saugi finansinė paslauga. Visi pinigai, kuriuos sumokate draudimo įmonei, patenka į specialią sąskaitą, kurią prižiūri Lietuvos bankas. Tie pinigai niekuomet netaps draudimo bendrovės turtu, kitaip tariant, draudimo įmonės vadovai negalės už jūsų pinigus pirktis jachtų arba išsimokėti juos premijų pavidalu. Jūsų pinigai atskirti nuo įmonės turto, todėl net neįtikėtinai blogu atveju – jei draudimo įmonė bankrutuos – jūsų pinigai nebus naudojami atsiskaityti su kreditoriais.
Draudimo įmonė įsipareigoja mokėti garantuotas palūkanas, todėl Lietuvos bankas griežtai reguliuoja jos investicinę veiklą. Kad jūsų pinigai būtų maksimaliai saugūs, Lietuvos bankas draudimo įmonei leidžia juos investuoti tik į labai patikimus finansinius instrumentus: draudimo įmonės gali dėti indėlius į bankus arba pirkti valstybės obligacijų. Svarbu tai, kad sėkmingos veiklos atveju draudimo įmonė savo klientams gali išmokėti ir dalį gauto pelno.
Ir prisiminkite: kad ir kokią kaupiamojo gyvybės draudimo sutartį jūs sudarėte, prireikus visuomet galėsite pasiimti savo sukauptų pinigų dalį. Nes tai, šiaip ar taip, jūsų pinigai.
Naudinga pasidomėti – draudimo partneriai.
Štai keli praktiniai patarimai. Trumpalaikės sutartys visuomet bus mažiau finansiškai patrauklios negu ilgalaikės, nes apsidraudęs žmogus daugumą standartinių mokesčių draudimo bendrovei sumoka, kaip taisyklė, per pirmus dvejus metus. Draudžiantis patartina rinktis terminą iki pensijos, tačiau reikia turėti galvoje, kad kuo vyresnio amžiaus būsite, tuo brangesnė bus draudimo apsauga.
Kaupiamąjį gyvybės draudimą rinkitės, jei jums priimtinos garantuotos palūkanos, jei norite būti ramūs dėl savo pinigų krizių metais, o taip pat jei neturite noro ir laiko aktyviai ir reguliariai domėtis pokyčiais tarptautinėse finansų rinkose.